Lietuviai yra ekspertų tauta. Dėl to nenorėdamas pažeisti šių tendencijų noriu pasiūlyti savo ekonomikos ir Lietuvos gelbėjimo planą. Jis, mano manymu, nėra fiziškai sunkiai įvykdomas, bet morališkai ir materialiai nukentės turtingiausioji Lietuvos dalis. Bet ar ne apie tai kalbama, kai turima omeny, kad tauta turi solidarizuotis?
Kad niekas neteisingai neinterpretuotų mano žodžių, noriu pabrėžti, kad visos Lietuvos problemos yra kompleksinės, dėl to daugelį dalykų reikia keisti kompleksiškai. O kas yra tas kompleksiškumas? Niekas net nesivargina to išaiškinti. Paaiškinsiu kaip jį suprantu aš. Kompleksinis sprendimas yra toks, kai yra keičiamas įstatymas (į tokį kuris neturi jokių alternatyvų ir galimybių jį apeiti), o atitinkamos institucijos yra PRIVERČIAMOS dirbti išskirtinai pagal tuos pakeistus įstatymus. Paprastas pavyzdys: jei pardavėja parduoda alkoholį nepilnamečiui, tai už tai atsako parduotuvės savininkas (ne pardavėjas) ir sumoka 50 tukst. bauda arba praranda licencija alkoholio prekybai (ne paslaptis, kad savininkai pro pirštus žiūri į alkoholio prekybą nepilnamečiams, nes orientuojasi į pelną). O atsakingos institucijos darbuotojas, kuris nenubaudžia tokių pažeidėjų ir paima kyšį (bet kuris pareigūnas: policininkas, FNTT darbuotojas ir kiti atsakingų įstagų atstovai) būtų baudžiamas REALIA laisvės atėmimo bausme. Argi ne paprastas būdas sureguliuoti alkoholio prekybos pažeidimus?
Būtų gerai, kad ne Grybauskaitės žodžių prireiktų tam, kad tikrai greitinti ir efektyvinti Teismo darbą. Ypač tuomet, kai informaciją išlenda į viešumą.
Taigi, čia tik mano pastebėjimai dėl kompleksiškumo savokos. Toliau eikime prie ekonomikos. Panagrinėjus surastą informaciją internete man susidarė įspūdis, kad gyvename kažkokiame ekonomistų pamirštame krašte. Gal aš suradau nelabai tikslią informaciją, bet mokesčiai Lietuvoje tikrai nera dideli, kai kuriais atvejais net žymiai mažesni nei kitose, taip pat krizę išgyvenančiose, šalyse. Tagi, pelno mokestis gali būti 20-25 procentai arba gali būti progresinis – priklausomai nuo pelno dydžio, įmonės dydžio ar apyvartų dydžio. Gyventojų pajamų mokestį būtina padaryti progresinį. Kokio dydžio progresas turi būti, tai tik susitarimo reikalas. Aš manau, kad Lietuvoje būtų tinkamas airiškas/angliškas variantas - nuo 0 iki 45 procentų (be jokių durnų neapmokestinamų minimumų). PVM galime kelti iki 25, bet būtinai įvedant išimtis maisto prekėms (15 proc.)ir paslaugoms (5 proc.).
Priėjome prie įdomiausios ir mistiškiausios dalies – socialinio draudimo mokesčių. Šią informaciją sunkiai radau ir nežinau kiek ji tiksli (bet aš gi lietuvis-ekspertas, iš kurio, paprastai, tikslumas nereikalaujamas
), bet kai kuriuos skaičius mačiau ir susidariau įspūdį, kad Lietuvoje šie mokesčiai didžiausi. O kaip gi padalinti juos tarp darbdavio ir darbuotojo? Lietuvai, manau reiktų tokios sitemos: ta dalis, kuri mokama darbuotojo turi eiti išskirtinai į privačius pensijų fondus, o darbdavio – į valstybinę socialinio draudimo sistemą. Tokiu būdu, manau, darbuotojas turėtų svertus prispausti darbdavį, kad šis mokėtų atlyginimą ne vokeliuose, nes nuo to priklausys jo pensija.
Aš nesu ekspertas ir neslėpsiu, kad man labiausiai patiko skandinavijos šalyse taikoma mokesčių sistema. Patiko sistema apskritai, nes ji VEIKIA – nuskriaustas darbuotojas ar šiaip žmogus LABAI GREITAI gauna pagalbą, konsultacijas ir moralinį palaikymą, jei yra pažeidžiamos jo teisės. O pažeidėjai taip bijo viešumos (neduok Dieve apie jų aferas parašys laikraščiai, o televizija parodys reportažus), kad tas viešumas iš karto sužlugdo bet kurią neteisėtą veiklą. Su tokia skandinavija man teko susidurti, dėl to aš vertinu ją grynai iš asmeninė patirties.
Dėl to klausiu: kur mes norime eiti? Į naujovių, progreso ir teisingumo kelią ar toliau eisime išradinėti dviračių kaip išgyventi sistemoje, kuri pagrįsta pažintimis, kyšiais, nebaudžiamumu? Kelias į naujoves yra sunkus, bet kad kažką pakeisti reikia VISIEMS eiti į vieną pusę, o ne tempti vežimą į skirtingas puses kaip labai gerai žinomoje pasakėčioje… O tą vežimą, kaip bebūtų gaila, dauguma Lietuvos žmonių tempia į vieną pusę: kyšininkavimo, nusikalstamumo tolerancijos, pileitinio neatsakingumo pusę…
